2008 metų pirmojo pusmečio NT apžvalga
UAB „Ober-Haus“ atstovas S. Vagonis mano, kad netolimoje ateityje gali išaugti kainų žirklės tarp naujos ir senos statybos būsto kainų bei, labai tikėtina, net susidaryti nedidelis naujos statybos būsto deficitas, kas vėl mažins pirkėjų pasirinkimo galimybes.
Peržvelgus 2008 metų pirmojo pusmečio rezultatus, galima konstatuoti, kad Lietuvoje rinka žengė į naują etapą: itin spartų kainų kilimą bei pernelyg optimistinius daugumos rinkos dalyvių lūkesčius keičia mažėjančios nekilnojamojo turto kainos bei neapibrėžtas laukimas. Be to, ganėtinai ženkliai mažėsiantis naujai statomų objektų skaičius lems itin ribotas gyventojų, ieškančių naujos statybos būsto, pasirinkimo galimybes.
Nekilnojamojo turto plėtotojai, atsižvelgdami į besikeičiančias nuotaikas rinkoje, kitąmet savo statybų apimčių planus mažina beveik per pusę. UAB „Ober-Haus“ statistikos duomenimis (žr. Lentelė nr. 1), Vilniuje 2009 metais vietoje planuotų beveik 6.000 butų, geriausiu atveju bus pastatyta 3.500-4.000 butų. Kaune vietoje 1.900 - 1.000 butų, Klaipėdoje vietoje 1.700 – 900 butų. Kiek rinkai bus pasiūlyta naujos statybos butų 2010 metais, sunku prognozuoti, bet skaičius gali būti dar mažesnis.
„Didelė dalis dar iš anksčiau suplanuotų projektų (ypač daugiabučių namų statybos) bus stabdoma arba net nepradedama įgyvendinti. Todėl, sparčiai mažėjanti naujos statybos būsto pasiūla pirminėje rinkoje turėtų signalizuoti pirkėjams, kad nors ir šią vasarą pasirinkimo galimybės yra tikrai didelės, lyginant su ankstesniais metais, tačiau visiškai neaišku, ar tokios pačios pasirinkimo galimybės išliks ir ilgesniame laikotarpyje: naujų statybų tempai sparčiai mažėja, o vis daugiau būsto pardavėjų antrinėje rinkoje, negaudami norimų pardavimo sumų, butus nusprendžia išnuomoti“, - teigia UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Apžvelgiant būsto nuomos rinką, UAB „Ober-Haus“ pirmojo pusmečio duomenys (žr. Lentelė nr. 2) rodo, kad šis segmentas, lyginant su pardavimo rinka, yra labai aktyvus. Ir jei pardavimo rinkos kainos per pirmą pusmetį Lietuvos didžiuosiuose miestuose sumažėjo 5-15 proc., tai būsto nuomos kainos per tą patį laikotarpį išaugo 10-20 proc. „Aukštas būsto nuomos rinkos aktyvumas bei jame fiksuojamas kainų augimas rodo, kad būsto paklausa Lietuvoje niekur neišnyko – tiesiog dalis potencialių būsto pirkėjų nusprendžia kurį laiką atidėti planus įsigyti būstą, bei pagyventi nuomojamuose butuose. Sulaukę tinkamo meto įsigyti būstą, šie nuomininkai vėl papildys pirkėjų gretas“, - samprotauja S. Vagonis.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius visuose didžiuosiuose miestuose būsto kainos mažėjo. Vilniuje per pirmąjį pusmetį būsto kainos sumažėjo vidutiniškai 9 proc., Kaune – 10 proc. Klaipėdoje – 12 proc. Labiausiai kainų sumažėjimas palietė senos statybos didelio ploto (trijų ir daugiau kambarių) butus (žr. Lentelė nr. 3) bei butus pretenduojančius į prabangos segmentą, kurių kainos siekė 10.000 Lt už kvadratinį metrą ir daugiau. Mažesnio ploto ir ekonominės klasės butai vis dar yra gana paklausūs ir likvidūs.
UAB „Ober-Haus“ atstovas S. Vagonis mano, kad netolimoje ateityje gali išaugti kainų žirklės tarp naujos ir senos statybos būsto kainų bei, labai tikėtina, net susidaryti nedidelis naujos statybos būsto deficitas, kas vėl mažins pirkėjų pasirinkimo galimybes: „Kol dar kainų skirtumas tarp senos ir naujos statybos yra labai nedidelis, situacija yra palanki žmonėms norintiems parduoti savo senos statybos būstą ir įsigyti naujos statybos butą. Ypač žinant, kad naujų būstų statytojai šiuo metu gana lengvai leidžiasi į derybas dėl kainos sumažinimo“, - kalba S. Vagonis. NT ekspertas pažymi, kad artėjantis šildymo sezonas turėtų dar labiau atskleisti senos statybos būstų neekonomiškumo problemas. Brangstantis šildymas, tikėtinos išlaidos pastatų renovacijai turėtų vis labiau skatinti pirkėjų susidomėjimą naujos statybos butais.
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiuo metu pergyvena esminius pokyčius, kurie turės tiek neigiamos įtakos kai kuriems rinkos dalyviams, tiek ir teigiamų aspektų: būsto rinka iš „pardavėjų rinkos“ virsta į „pirkėjų rinką“, statytojai vis daugiau dėmesio skirs klientų poreikiams bei statys ir pardavinės rinkai patrauklius objektus; rinkoje beveik nebeliko spekuliantų, atsirado supratimas, kad parduoti bet kokio turto už bet kokią norimą kainą jau nebepavyks, rinkoje išliks tik profesionaliausios ir didžiausius finansinius pajėgumus turinčios statybų kompanijos.
Tad apibendrinant galima teigti, kad esami ir bręstantys pokyčiai tiek Lietuvos ekonomikoje, tiek nekilnojamojo turto rinkoje yra labai geras pagrindas potencialiems pirkėjams realiai įvertinti savo galimybes ir poreikius; pardavėjams derėtų realiai pažvelgti į savo lūkesčius, o nekilnojamojo turto plėtotojams – įsiklausyti į pirkėjų poreikius bei atidžiau planuoti savo projektus bei įmonių veiklą. Nekilnojamojo turto rinka, kaip ir bet kuris kitas ūkio sektorius, funkcionuoja ciklo rėžimu: rinkos pakilimus neišvengiamai keičia nuosmukiai ir atvirkščiai. Tačiau svarbiausia - įvertinti ekonomikos istorijoje pasitvirtinusį dėsnį, kad ilgame laikotarpyje nekilnojamasis turtas tiktai brangsta.


